Vis sparčiau besikeičiančiame pasaulyje mokykloje įgytos dalykinės žinios greitai sensta, todėl šiandien specifinių žinių kaupimo poreikis menksta ir ypatingą svarbą įgauna mokėjimas kritiškai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti bei spręsti problemas. „Vitlio licėjaus“ vadovė pastebi, kad mąstymo įgūdžių formavimą svarbu pradėti dar vaikystėje ir tai turėtų būti daroma ne tik mokykloje, bet ir namuose.

Vaikai yra ypač imlūs, greitai mokosi naujų dalykų, todėl vaikystė yra pats geriausias laikas pradėti ugdyti mąstymo įpročius. Mokydamiesi mąstyti, spręsti problemas, jie stiprina pasitikėjimą savimi ir suvokia, kad gali išspręsti sunkumus ir susidoroti su iššūkiais. Tai teigiamai veikia jų savigarbą ir prisideda prie savęs pažinimo.

„Ankstyvas mąstymo įgūdžių formavimas padeda vaikams kritiškai mąstyti. Tai yra ypač svarbu šiame informacijos gausos amžiuje, kai vaikai turi išmokti atskirti tiesą nuo klaidingos informacijos ir viską vertinti kritiškai. Teisingų mąstymo principų ugdymas taip pat prisideda prie socialinių įgūdžių stiprinimo. Priimti teisingus sprendimus vaikams yra labai svarbu bendraujant su kitais ir įveikiant tarpasmeninius sunkumus“, – sako Exeter universiteto „Mąstymo mokyklos“ akreditaciją turinčios privačios mokyklos Vilniuje vadovė Jovita Ponomariovienė.

Be to, ankstyvas mąstymo principų mokymasis, anot J. Ponomariovienės, leidžia vaikams daugiau laiko mokytis iš savo klaidų ir perimti iš jų vertingas pamokas. Tai yra esminis aspektas, padedantis jiems tobulintis ir augti kaip asmenybėms.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Mąstymo ugdymui vis daugiau dėmesio skiriama ir mokslinių tyrimų srityje. Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad kūrybingumu pagrįstas mokymas teigiamai veikia pamokų lankomumą, mokinių pasitikėjimą savimi, požiūrį į mokyklą ir mokymąsi, psichologinį klimatą, mokyklos bendruomenės ryšius ir mokinių pasiekimus.

„Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie buvo mokomi kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir kūrybiškumo, pasiekia geresnius rezultatus matematikos, kalbos, gamtos mokslų ir kitose pamokose. Be to, mąstymo principų ugdymas skatina kūrybiškumą ir naujovišką požiūrį. O žmonės, kurie moka įgyvendinti savo kūrybines idėjas, dažnai yra produktyvesni ir sugeba rasti naujus būdus spręsti problemas“, – teigia kompetencijomis grįstą ugdymą tyrinėjanti doktorantė J. Ponomariovienė.

Anot jos, mąstymo principų mokymas taip pat gali pagerinti gebėjimą bendrauti, išreikšti savo nuomonę, klausytis kitų ir konstruktyviai bendradarbiauti. Ugdant mąstymo įgūdžius vaikai ir suaugusieji dažniau pasitiki savimi ir savo sugebėjimais. Jie mažiau baiminasi naujų iššūkių ir yra pasirengę išbandyti naujas idėjas ir galimybes.

„Ne mažiau svarbu ir tai, kad kai mokykloje ar darželyje yra aktyviai įgyvendinami mąstymo principų ugdymo metodai, vaikai greičiau suvokia mokomą medžiagą, pasiekia geresnius rezultatus ir yra labiau motyvuoti išmokti. Galiausiai, reikia pripažinti, kad mąstymo principų ugdymas yra naudingas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, ir gali padėti suformuoti kritiškai mąstančią, kūrybišką ir inovatyvią visuomenę“, – įsitikinusi privačios mokyklos Vilniuje – „Vitlio licėjaus“ vadovė.

Priemonės mąstymo gebėjimų ugdymui namuose

Tiesa, J. Ponomariovienė pastebi, kad mąstymo ugdymas yra ilgas ir nuoseklus darbas. „Vitlio licėjuje“ mąstymo ugdymui pasitelkiami specialūs įrankiai – mąstymo žemėlapiai, kūrybiškumo raktai ir šešių mąstymo kepurių metodas. Šie įrankiai padeda vaikams vizualizuoti mąstymą, diskutuoti ir spręsti problemas.

„Svarbu suprasti, kad mąstymo principų mokymas yra holistinis. Mąstymo įgūdžiai mūsų mokykloje yra ugdomi matematikos, gamtos mokslų, kalbos, menų ir kitose pamokose, tačiau siekdami prisidėti prie savo vaikų mąstymo ugdymo tėvai gali ir namuose, reguliariai pasitelkdami paprastas, specifinių žinių ar įrankių nereikalaujančias mąstymo ugdymo priemones“, – teigia švietimo ekspertė ir pataria vadovautis toliau pateiktomis rekomendacijomis.

Klausimų ir diskusijų skatinimas

Skatinkite vaikus aktyviai kelti klausimus ir diskutuokite su vaiku. Atsakymų ieškojimas, prielaidų kėlimas ir idėjų aptarimas padeda ugdyti kritinį mąstymą.

Kritinis skaitymas

Skatinkite vaikus skaityti įvairią medžiagą, skirtingų žanrų knygas ir straipsnius arba darykite tai kartu. Vėliau galite su jais aptarti perskaitytą turinį, kelti klausimus, diskutuoti apie reikšmes.

Probleminio sprendimo užduotys

Spręskite galvosūkius, uždavinius, kartu analizuokite probleminius klausimus ir raskite jiems sprendimo būdus. Taip ugdysite jų kritinį mąstymą ir gebėjimą spręsti problemas.

Kūrybinės veiklos

Skatinkite kūrybiškumą ir leiskite vaikams atrasti savo unikalius būdus išreikšti mintis ir idėjas. Kūrybinės veiklos, tokios kaip piešimas, rašymas, teatro žaidimai ar muzikos kūrimas, skatina kūrybingą mąstymą, stenkitės pasitelkti netradicines priemones ir leiskite skleistis vaiko fantazijai. Sukurkite vaikams aplinką, kuri būtų kupina neįprastų ir nepažįstamų formų, daiktų, kad jis nuolat galėtų tyrinėti.

Filosofiniai klausimai

Nors vaikai gali būti per maži, kad suprastų sudėtingą filosofiją, galite pasikalbėti su jais apie paprastus etinius ir filosofinius klausimus, kurie padės vystyti jų moralinius ir mąstymo įgūdžius. Pavyzdžiui, kas aš esu, ką reiškia būti draugu, kodėl svarbu tausoti gamtą ir t.t.

Svarbių asmenybių istorijos

Papasakokite vaikams apie įdomias ir svarbias asmenybes, kurios pasižymėjo kūrybiškumu ir inovatyviu mąstymu. Tai gali įkvėpti vaikus kurti savo idėjas ir trokšti gyvenime pasiekti daugiau.

Anot privačios mokyklos Vilniuje – „Vitlio licėjaus“ vadovės, pasitelkdami šias paprastas priemones stiprinsite savo vaikų mąstymo įgūdžius ir tokiu būdu prisidėsite prie stiprių ir atsakingų asmenybių formavimo, kurios atviresniu žvilgsniu žiūrės į naujas idėjas ir, tikėtina, daugiau pasieks tiek akademinėje srityje, tiek ir asmeniniame gyvenime.

Ir Tu, junkis prie mūsų ir TAPK VITLIU!